Ko reikia geram kariniam technotrileriui? Veiksmo, veiksmo ir dar daugiau veiksmo. Antagonisto, kurio nekęstum labiau nei jo nekenčia pagrindinis veikėjas. Technologijų, kurios gąsdina priešo rankose ir įkvepia naudojamos saviškių. Ir, pagaliau, pabaigos, kuri galėtų tapti tęsinio pradžia. O gal net ir paraiška visai romanų serijai. Labai rekomenduoju.

Tai nepaprastai įtraukiantis ir iki paskutinio puslapio skaitytojo nepaleidžiantis fantastinis trileris. Aukštosiomis technologijomis persotinti įvykiai tiesiog veja vienas kitą. Aktyvių veiksmų vietos aprašytos taip tikroviškai, kad nepalieka jausmas, jog kažkada esi ten buvęs. O aš ten buvau, tiesa, ne 2028-aisiais.

Kai istorijos apie sparčią technologijų pažangą iš storų fantastikos knygų nužengė į naujienų portalų užkampius, cyberpunk žanras – istorijos apie artimą, technologijų kupiną ir pragarišką žmonijos ateitį – išsikvėpė ir mirė. Meistras Antanas, šaulys ir technologas, pasinaudoja Ukrainos košmaru šį žarną sugrąžinti ir aktualizuoti. Jaudina, nes įtikima. Siaubinga, nes artima. Įspūdingas debiutas.

Antanas parašė labai kinematografišką knygą – skaičiau ją, lyg žiūrėdamas nepaleidžiantį veiksmo filmą, o įspūdį dar labiau stiprino dosniai nupieštos ir įtraukiančios iliustracijos.